Antradienis, 23 Birželis 2015 04:07

Š. Belevičius: Nuo krepšinio pavargti neįmanoma

Įvertink
(3 balsai)

 

Šarūnas Belevičius vienas labiausiai patyrusių VSC komandos žaidėjų, žaidęs visose Vilniaus lygose, bandė savo jėgas A lygoje, po to B, tačiau niekur jis negalėjo atsiskleisti visu gražumu. Ne vienus metus žaidęs su sava kompanija Vilniaus krepšinio mokyklos antrojoje komandoje, 2012-2013 sezone vėl prisijungė prie daugumos savo senų komandos draugų Vilniaus sporto centro komandoje. Dar vienas interviu su VSC komandos žaidėju apie viską ir apie nieką. Jūsų dėmesiui - Šarūnas Belevičius.

Šarūnai, ne pirmus metus žaidi VSC komandoje, kaip per tuos keitėsi komanda?

Komanda per tuos keturis metus tobulėjo. Pradžioje po truputį, tačiau prisijungus treneriui Ignui žaidimo kokybė ir lygis pakilo iš C lygos vidutiniokų į manau B lygos prizininkus (kol kas). Komandos branduolys liko nepakitęs. Galima sakyti, kad prie 1989 m. gimimo VKM 2 komandos pusės žaidėjų prisijungė trys geri draugai (3x3 Lietuvos elitas) – ir taip tapo VSC komanda, kasmet turėjusi po 4-5 naujus žmones.

 

Daugumą komandos žaidėjų pažįsti nuo krepšinio mokyklos laikų, su kuriuo iš žaidėjų maloniausia žaisti kartu?

Tai mano geriausi draugai, su jais vienoje komandoje krepšinį žaidžiu nuo 5-6 klasės. Visi buvome kaip kumštis ir aikštelėje, ir už jos ribų. Negaliu išskirti nei vieno atskirai, maloniausia kai visi lošiame kartu. O šiaip su Justu Urmanavičium, nes man nebereikia gintis (šypsosi).

 

Kurios rungtynės buvo įsimintiniausios ginant VSC vardą?

Pačių įsimintiniausių kol kas nėra. Tačiau turbūt niekada nepamiršiu užpraito sezono atkrintamųjų serijos su STEKU, deja blogąja prasme. Rekordą pasiekusios tų pačių metų rungtynės su Grigiškio komanda, visas šių metų finalinis ketvertas bei Rudens taurės varžybų vienas Dovydo Petrausko momentas rungtynėse prieš Lynx (apstulbęs).

 

Kodėl pasirinkai žaisti ir jau ateinantį sezoną, tai bus ketvirtasis sezonas tau už VSC?

Aš nesirinkau, mane pasirinko (juokiasi). O šiaip tai kol kvies, tol žaisiu. Žinau, kad daug žaidėjų prašosi į komandą, nes žino, kad VSC turi pačią geriausią organizaciją, puikų trenerį ir galimybes tobulėti jaunesniems žaidėjams. Tad lieku tam, kad išspardyčiau jaunimui užpakalį ir parodyčiau kaip žaidžiamas krepšinis. O šiaip – dėl kolektyvo.

 

Esi pakankamai geras skautas, žinai daugumą Vilniaus krepšinio mėgėjų, kas kaip lošia, taip pat draugai tave už akių vadina krepšinio enciklopedija, ar niekada nesusimastei apie krepšinio skauto ar trenerio darbą?

Buvo tokių planų anksčiau. Tačiau tam, kad galėtum tapti geru skautu, reikia būti žinomu, turėti reikiamų pažinčių arba mokėti gerai lysti į užpakalį. Nei į vieną kriterijų neatitinku, tad pasukau kitais keliais.

Apie trenerio darbą mąsčiau baigdamas vidurinę. Pamąsčiau ir praėjo (juokiasi).

 

Šiemet su VSC sostinės krepšinio lygoje laimėjote viską, kur tik dalyvavot, kokie manai bus kiti metai, kokie komandos lūkesčiai?

Kadangi nešokame virš bambos ir lošime savo lygyje, tikslai išliks aukšti, kaip minimum patekimas į Final 4 abiejose lygose. Aš taip manau, matysime kokią sudėti surinks už tą atsakingi asmenys, tada bus galima konkretizuoti.

 

Ką manai apie VSC organizaciją?

Jau minėjau, komanda, manau, turi pačią geriausią organizaciją mėgėjų krepšinyje. Esu žaidęs 7 skirtingose mėgėjų komandose ir nieko panašaus jose nebuvo. Tačiau yra kur tobulėti. Problemų nuolat atsiranda su komandos atidarymo/uždarymo paminėjimais, namų arena visiškai aplenkiama sirgalių. Nors keista, skelbiami ir konkursai, ir tuos kebabus atrodo mėgsta žmonės valgyt, bet kai dykai VSC komanda dalina – tribūnos tuščios.

 

Kaip manai, ko trūksta, kad VSC VKL B lygoje žengtų toliau, nei ketvirtfinalis?

Manau trūksta treniruočių lankomumo. Taip pat nepamaišytų vienas beržas po krepšiu ir įžaidėjas su galva ant pečių.

 

Šiemet buvai šeštasis komandos žaidėjas vedęs savo išrinktąją Barborą, po tavęs sekė Matas ir kol kas vestuvių karuselė sustojo, kas bus sekantis?

Kitais metais reikėtų sutuokti Šarūną Žalą ir Valdemarą Lodziato. Kitų favoritų neturiu.

 

Per savo ganėtinai ilgą karjerą žaidei pas ne vieną trenerį: Tupčiauską, Gamulį, Reginą, Melniką, Pociūną, Pagalį, galbūt dar kažko nepaminėjau. Kuris iš šių trenerių tau padarė didžiausią įtaką ir kuris tave išugdė tokį šaltakraujišką krepšininką?

Lenkiu galvą treneriui Jonui Gamuliui, kurio turbūt niekas apart VKM 2 komandos nežino. Buvęs krepšininkas mane treniravo tik du metus, tačiau jo netradicinė krepšinio filosofija mane labai paveikė, sužavėjo ir daug dalykų išmokau iš jo. Iš kiekvieno trenerio kažko pasimokai, vienas labiau akcentuoja vienus dalykus, kitas – kitus. Dėl šaltakraujiškumo čia nesutikčiau, pusfinalyje pramestos dvi iš eilės baudos, rėkimas ant komandos draugų ar karts nuo karto atliktas legendinis „mostas – alkūnė – dantys – nesportinė“ šaltakraujiškai neskamba (šypsosi). Bet tikiuosi pasitaisysiu.

 

Kaip leidi vasarą? Pakankamai ilgas sezonas pasibaigė, kiek žinoma nepraleidai beveik nei vienų rungtynių, bei treniruočių, ar po ilgo ir pergalingo sezono dabar ilsiesi nuo krepšinio?

Nuo krepšinio pavargti neįmanoma. Kartais nueinu į stadioną patikrinti tinklelių tvirtumą. Kai tampi čempionu nesinori sustoti, kad jau norisi imti kamuolį ir ruoštis sezonui.

 

Sklinda gandai, kad esi NBA 2k15 žaidimo maniakas? Ar tikrai taip yra? Ar tai tavo atsipalaidavimo būdas po sunkios darbo dienos?

Maniaku nepavadinčiau, porą kartų per savaitę paSPLASH'inu su GSW vyrukais ir pasuku malūnus su vaikinu, kuris pirmą kartą alkoholio paragavo tik 23. Anksčiau žaisdavau daugiau, dabar nebepatempiu tiek. Tuoj išvis nustosiu žaisti 2k15. Kodėl? Nes pasirodys 2k16! (juokiasi)

 

Na ir pabaigai, ko palinkėtum visai Vilniaus krepšinio mėgėjų bendruomenei, fanams, komandos draugams, treneriams, vadovams, priešininkams ir t.t. ateinančiame sezone?

Organizatoriams palinkėčiau organizuoti, treneriams – treniruoti, draugams – draugauti, priešininkams – priešintis, vadovams – vadovauti ir t.t. (šypsosi). O aplamai visiems – tobulėti. Geros vasaros!

 

 

Naujausios:

į viršų